Truputį apie puantus

KAIP VEIKIA PUANTAI?

Puantai leidžia šokėjai laikyti pusiausvyrą, suktis, šokinėti ir visaip kitaip judėti ant pirštų galiukų. Prieš pasirodant pirmiesiems puantams balerinos avėjo minkštus baleto batelius, todėl negalėjo atlikti daugybės judesių, kurių šiandien tikimės iš baleto šokėjų. Su puantais šokėjos gali stovėti ir šokti ant pirštų, nes jie leidžia tinkamai paskirstyti kūno svorį ir suteikia atramą pagrindinėse pėdos vietose – prilaikydami arką bei aplink pirštus, todėl visas svoris neatitenka vien pirštų galiukams.

Padas (shank), jeigu teisingai parinktas jo kietumas, tvirtai prisispaudžia prie pėdos. Puantų padai gali būti įvairūs – jie gali būti per visą pėdos ilgį arba dengti tik dalį pėdos. Taip pat skiriasi jų kietumas.  

Viršutinė pirštų dėžutės dalis (Vamp) gali būti skirtingų ilgių ir aukščių. Jis prisideda prie bendro pėdos prilaikymo ir atramos puante, nes neleidžia pėdai „iškristi“, laiko ją prigludusią prie pado. Tinkamas jos dydis bei aukštis taip pat yra labai svarbu. Jeigu dėžutė bus parinkta netinkamai, pėda gali „virsti iš puanto“, nebus suteikta reikiama atrama. Be to, dėžutė turi būti ne per plati, kad pirštai negalėtų laisvai judėti. Jeigu pirštai nėra tvirtai apgaubti, padidėja traumų tikimybė, kadangi svoris pasiskirstys netolygiai. Per siaura dėžutė spaus pirštus, neleis pėdai iki galo „įlįsti“ į puantą. Kartais dėžutės būna pailgintos ir turi vadinamuosius „sparnus“. Tai suteikia pėdai papildomą atramą šonuose. 

Kaip bebūtų, vien puantų neužtenka. Nors jie palengvina stovėjimą ant pirštų, šokėjos pėdos stiprumas ir technika leidžia jai iš paprasto stovėjimo pakilti į „demi-pointe“ poziciją ir iš jos pilnai atsistoti „en-pointe“. 

Atsistojusi ant puantų, balerina ir toliau sunkiai dirba stiprindama pėdų, kojų ir viso kūno raumenis, kad galėtų šokti baletą, atlikti kitus judesius ant puantų. Jokia šokėja, neturėdama pakankamai jėgos ir nemokėdama technikos, neturėtų stotis ir šokti ant pirštų. Iki šokio su puantais turėtų būti einama po truputį. Pirmiausia šokėjos turėtų keletą metų dirbti tik su minkštais baleto bateliais, stiprinti raumenis ir mokytis taisyklingos šokio technikos. Vėliau, turint pakankamai jėgos, galima mokytis stotis ant puantų, tačiau pirmiausia tai turėtų būti keliolika minučių darbo pamokos gale, atliekant specialius pratimus, skirtus pratintis prie puantų. Tik po to galima pradėti dirbti su puantais ilgesnį laiką (pusę ar visą pamoką).  

PUANTŲ EVOLIUCIJA

Pirmoji baleto avalynė buvo bateliai iš satino, labai panašūs į dabartinius minkštus baleto batelius. Jie turėjo odinius padus ir buvo šiek tiek apsiūti šonuose bei apačioje. Jie buvo šiek tiek pakietinti, bet tik tokia nepaprastai stipri šokėja kaip Marie Taglioni galėjo trumpai išlaikyti pusiausvyrą ant pirštų galiukų. Šokant su šiais bateliais jausmas turėjo būti lyg šokant basomis.

Devynioliktojo amžiaus pabaigoje baleto bateliai stipriai pasikeitė, kai italų balerinos ėmė dar labiau stiprinti savo batelių priekį, sukurdamos tai, kas tapo šiuolaikinių pauntų dėžučių pirmtaku. Šie „puantai“ suteikė galimybę šokėjai ilgiau išlaikyti pusiausvyrą ant pirštų ir net atlikti kelis piruetus. Žinoma, bateliai suteikė daug mažiau atramos nei dabartiniai, o jų galai vis dar buvo smailūs, tačiau šios pirmosios puantų dėžutės pakeitė baleto techniką, o kartu su ja pasikeitė ir choreografija. 

Virginia Zucchi, Pierina Legnani ir jų tautiečiai visam laikui pakeitė baletą, kai su šiais naujaisiais, susitiprintais baleto bateliais nuvyko į Sankt Peterburgą. Geresni bateliai ir tvirta itališka technika davė jiems labai didelį pranašumą prieš mažiau pasiruošusias ir „prasčiau apsirengusias“ rusų balerinas. Tam, kad nenusileistų Italėms, jos taip pat pradėjo gamintis sustiprintus baleto batelius.  

1890-aisiais nebuvo patvarios sintetikos ar smūgius sugeriančių pagalvėlių, todėl šokėjoms batelius siuvantys batsiuviai turėjo pasikliauti tomis medžiagomis, kurias tuo metu galėjo gauti: audeklu, oda, popieriumi, drobe ir klijais. Anna Pavlova buvo viena iš pirmųjų, kuri į savo batelius įsiuvo odinį padą, turėjusį jį sutvirtinti ir pakietinti. Manoma, jog tai buvo viena iš slaptųjų jos batų paruošimo dalių. Yra sakoma, jog ji šoko su bateliais, kurie turėjo platesnę platformą, o vėliau savo nuotraukas retušuodavo, kad batelių galiukai atrodytų smailesni, taip siekiant išlaikyti šokio ant smailiausių ir mažiausių puantų idealą. 

 Pavlovos puantai šalia retušuotų nuotraukų

Bėgant metams puantai tapo sunkesni ir tvirtesni, o platformos platesnės. Dabar jų yra įvairių formų ir stilių, tačiau net ir šiandien dauguma jų gaminami senuoju būdu. Tik XX amžiaus pabaigoje kai kurių puantų gamyboje pradėti naudoti sintetiniai komponentai, pagaminti iš termoplastinių elastomerų ir uretano putų. 

Gaynor Minden puantai

Baleto batelių pažangai iš esmės didžiausią įtaką padarė pačių baleto šokėjų pažanga. Taglioni, apsiūdama savo baleto batelius, paskatino balerinas šokant „kilti į viršų“, Legnani ir Pavlova dar labiau iškėlė baleto virtuoziškumą sustiprindamos batelių dėžutes bei padus. Šios puikios ir išradingos šokėjos ištobulino savo šokių avalynę taip, jog tai leido praplėsti viso baleto techniką, choreografiją ir suvokimą apskritai. Kokias naujas galimybes atras šiandienos šokėjai? 

Šaltinis.